Jurga Tumasonytė

Remontas

2020

#Romanas

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Daugiabučių kieme netoli vaikų aikštelės žaidė trys šunys, jų šeimininkai, laikydami pavadėlius, stovėjo atokiau šnekučiuodamiesi. Kieme sukinėjosi kauštelėjęs Ikialgis – linktelėjome jam. Po neįgalios motinos mirties tas vyrutis visai palūžo, nors visuomet dėvėjo tvarkingus rūbus ir nepanėšėjo į išsitaršiusį, apsimyžusį alkoholiką. Paprastai lūkuriuodavo kaimynų prie lauko durų ir prašydavo paskolinti pinigų, kuriuos tikrai atiduosiąs „iki algos“, nors visi žinojo, kad jis – bedarbis. Seniau kažką dirbo statybose ir nuo neatmenamų laikų gyveno trijų kambarių bute su nevaikštančia motina. Prieš keliolika metų jis tebebuvo paklausus jaunikis – Kiaušinienė, įtikinta kitų draugių, tarp jų ir mano mamos, jog ramus viengungis su trijų kambarių butu yra gardus kąsnelis, mėgino jį suvilioti, tačiau tas nepasidavė jos kerams. „Gal pederastas?“ – svarstė paskui kiemo moterys, analizuodamos Kiaušinienės į savo tuščius namus išgerti šampano pasikviesto vyručio aseksualų elgesį.
– Labas vakaras, mažu galėtumėt... – žiojosi prašyti išmaldos Ikialgis, bet mes skubiai sulindome į laiptinę. Liftas ir vėl neveikė. Užkopėme į šeštą aukštą.Nusišveitusi kruvinus batelius, neatgaudama kvapo surinkau mamos telefono numerį. Po trijų signalų išgirdau pažįstamą, į pasiutimą varančią intonaciją:
– Tai ko neatsiliepi?
– Nes buvau užsiėmusi! Kas nutiko?
– Nekelk balso.
– Ko norėjai?
– Dabar jau gailiuosi, kad tau skambinau.
– Dedu ragelį.
– Ne, palauk. Skambinau ne šiaip papliurpt, o dėl, man atrodo, rimto reikalo.
– Kas?
–Eglė dingo.

Autorių galerija'2020

  • Facebook
  • Instagram