Žodžiai niekaip negimė leidžiantis kalva žemyn, todėl ta tyla po truputį tapo istorija, ta, kurios mes nepasakojome ir kurios neturėjome. Ugnė tikėjo, kad pradedame gyventi tik tuomet, kai pirmąkart pastebime, jog pasaulis nėra toks, koks turėtų būti, kai susiduriame su skilimu tarp pasakojimo ir egzistencijos, kai atsiranda plyšys ir asmenybė pasislenka į galutinį pakraštį. Nuolatos grįždavau į tas akimirkas, bandydama užglaistyti plyšį, suklijuoti duženas, bet tuomet vėl iškildavo mamos veidas, kai man buvo dvylika ir ji nugalabijo mūsų senbernarą, tas melo ir kaltės pėdsakas jos veide – dievai nukarūnuojami tik vieną kartą, paskui jie tiesiog tampa senais liūdnais žmonėmis, gedinčiais neišpildyto laiko.
Vėliau supratau, kad riboti yra ne tik žmonės, bet ir jų pasauliai: vadovėliai melavo, istorija nesivystė tvarkingo mis pakopomis, ji nebuvo žavi dama, lipanti laiptais per tūkstantmečius, kol pasiekia mūsų išganingą epochą ir šypsodamasi
atsisėda gerti kavos prie Haid Parko tvenkinėlio. Dvylika metų mane mokė melo, dalykų, kurių niekas nežinojo ir nesuprato. Mokė, kad pasaulis veikia tik tada, kai užsimerkęs atlieki gyvenimo logoritmus. Jie manė, kad Aušvice po sunkios darbo dienos, suvaidinę savo kenčiančiųjų ir nuskriaustųjų vaidmenis, visi prisėda išgerti kavos ir pasišnekėti apie orą. Jie manė, kad Palestina nusipelnė savo dalios. Žmogžudystė nelygi žmogžudystei, ir kartais mąstydavau, kaip būsimoji karta atsiprašinės dėl Gazos genocido ir tuo pat metu smaugs naują auką.
Mano tėvų pasaulyje niekas nemėgo kalbėtis apie orą, gyvenimą ar mirtį, todėl šnekučiuodavosi apie meną, ir Džakometis tapo žodžiu, reiškiančiu apvytusias moteris, kurių jau niekas nebedulkino. Aš mėgau Džakometį ir nekenčiau apvytusių moterų brangių kvepalų, todėl dailiai šypsodamasi, sukandusi dantis nuėjau į istorijos egzaminą ir nekrofiliškai iškrušau holokaustą, Leniną ir senovės Egipto civilizaciją. Tereikėjo atsakyti į klausimus, kurie neturėjo jokios prasmės, reikėjo išmokti meluoti ir apsimesti, kad supranti šį pasaulį, kad žinai, dėl ko įvyko pilietinis karas, revoliucija ir Bosnijos