Kaip skaitome besikeičiantĮ PASAULĮ?
Spalio 26 d.
AUTORIŲ GALERIJA
_edited_edited.jpg)
Rimvydas ir Andželika Laužikai
Kuchmistras
_edited_edited.jpg)
Renata Karvelis
Moteros
_edited_edited.jpg)
Uršulė Toleikytė
Šuo Vaiduoklis
_edited_edited.jpg)
Laima Kreivytė
Igoris Piekuras
_edited_edited.jpg)
Bartosz Polonski
Robčikas
_edited_edited.jpg)
Kastytis Sarnickas
Voyage, voyage
_edited_edited.jpg)
Gytis Norvilas
Požemių paukščiai
_edited_edited.jpg)
Gabija Grušaitė
Grybo sapnas
_edited_edited.jpg)
Ignas Dilys
Begalybė jų mintims
_edited_edited.jpg)
Diana Paklonskaitė
Gėlės kaip šunys
Laima Kreivytė
M. T. Rožanskaitė
_edited_edited.jpg)
Patricija Tilvikaitė
Svetimkūniai
_edited_edited.jpg)
Deimantė Rudžinskaitė
Pasaulietė
_edited_edited.jpg)
Agnė Žagrakalytė
Liekamieji reiškiniai
_edited_edited.jpg)
Jurga Tumasonytė
Naujagimiai
_edited_edited.jpg)
Kotryna Zylė
Mylimi kaulai
_edited_edited.jpg)
Norbertas Černiauskas
Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija
_edited_edited.jpg)
Bernardas Gailius
Agentė
_edited_edited.jpg)
Tomas Petrulis
Daikto kūnas
_edited_edited.jpg)
Tadas Zaronskis
Spalvinimo knygelė draugams
_edited_edited.jpg)
Narius Kairys
Yura Yura. 88 šventyklų kelias
_edited_edited.jpg)
Darius Žiūra
Diseris
_edited_edited.jpg)
Patricija Gudeikaitė
Kontaktas
_edited_edited.jpg)
Violeta Tapinienė
Susigrąžinto laiko blyksniai
_edited_edited.jpg)
Sigtas Parulskis
Kaip aš mečiau
_edited_edited.jpg)
Simonas Bernotas
Pasakų parkas
Spalio 26 d.
15 MIN. SALĖS PROGRAMA
10.30 - 11.45
Vėlyvieji pusryčiai su Anželika ir Rimvydu Laužikais
Pažintinės gastronominės knygos „Kuchmistras. Janas Szyttleris ir vilnietiška XIX a. virtuvė“ pristatymas.
12.35 - 13.00
Narius Kairys, Gytis Norvilas
Pokalbis tarp autorių.
13.30 - 14.10
Norbertas Černiauskas, Bernardas Gailius
Moderuoja Donatas Puslys.
14.50 - 15.20
Jurga Tumasonytė, Kotryna Zylė
Pokalbis tarp autorių.
15.40 - 16.15
Violeta Tapinienė
Kalbina Audrius Ožalas.
17.00 - 18.00 (EN)
Agnieszka Szpila (Lenkija)
Moderuos: Akvilina Cicėnaitė ir Laima Kreivytė.
19.00 - 19.15
Antanuko premijos skelbimas ir įteikimas
20.20 - 22.00
Aistringos poezijos vakaras
Poezijos skaitymai restorane „The Gallery“:
-
Agnė Žagrakalytė
-
Patricija Gudeikaitė
-
Simonas Bernotas
-
Uršulė Toleikytė
-
Tadas Zaronskis
-
Renata Karvelis
-
Diana Paklonskaitė
-
Tomas Petrulis
Veda Virginija Kulvinskaitė.
12.15 - 12.35
Patricija Tilvikaitė ir Deimantė Rudžinskaitė.
Moderuoja Viktorija Urbonaitė.
13.00 - 13.30
Darius Žiūra, Laima Kreivytė
Moderuoja Jogintė Bučinskaitė.
14.10 - 14.50
Gabija Grušaitė, Kastytis Sarnickas, Bartosz Polonski
Pokalbis tarp autorių.
15.20 - 15.40
Ignas Dilys
Kalbina Donatas Puslys.
16.15 - 17.00
Sigitas Parulskis
Kalbina Jolanta Kryževičienė.
18.00 - 19.00 (EN)
Tine Høeg (Danija)
Kalbina Akvilė Kavaliauskaitė.
19.15 - 20.00
15min knygų apdovanojimai (6 nominacijos)
Audrius Ožalas ir Monika Bertašiūtė.
Spalio 26 d.
DISKUSIJŲ SALĖS PROGRAMA
12.30 - 13.30
Balsai iš Ukrainos: Rusijos kolonializmas ir kaip ji bando klastoti istoriją (EN).
Maksim Eristavi, Maksimas Milta.
Moderuoja Rita Miliūtė.
14.30 - 15.30
JAV prezidento rinkimai - kas laukia pasaulio ir kaip politika užrašoma knygose.
Mykolas Katkus, Linas Kojala.
Moderuoja Aidas Puklevičius.
13.30 - 14.30
Literatūros kritikai: kaip keičiasi jų vaidmuo knygų pasaulyje.
Jūratė Čerškutė, Virginija Kulvinskaitė, Andrius Jakučiūnas, Patricija Tilvikaitė.
Moderuoja Gytis Norvilas.
16.30-17.30
Psichologinės knygos: kokių atsakymų ieško jose žmonės ir kodėl jos tokios svarbios šiuo metu?
Genovaitė Bončkutė-Petronienė, Dainius Jakučionis.
Moderuoja Viktorija Urbonaitė.
Spalio 25 d.
REDA. FORUMAS UŽ KALBOS DEMOKRATIJĄ
Apie REDA
Prieš metus gimusi teksto redagavimo konferencija REDA sugrįžta su atsinaujinusiu formatu!
Šių metų Forume už kalbos demokratiją – specialistų ir visuomeninkų pranešimai bei panelinės diskusijos apie tai, KOKIO KALBOS POLITIKOS MODELIO NORIME LIETUVAI?
Programoje – kalbos politika, institucinė kontrolė ir norminimas, šiuolaikinės lietuvių kalbos vertybės, rašybos klausimai, kalbos avangardas.
REDĄ kuruoja rašytoja Gabija Grušaitė, leidėja Ūla Ambrasaitė, redaktorė Aira Niauronytė. Organizatorės įsitikinusios – atėjo laikas viešai diskusijai apie mūsų visų santykį su kalba.
„REDA gimė trūkus kantrybei. Būtent diskutuodamos apie redaktoriaus vaidmenį ir vertę su Gabija ir Aira 2023 m. pradėjome REDĄ. Per metus supratome, kad problema nėra tiesiog taisyklės, ji daug gilesnė.
Šiandien kalba – jos naudojimas, kūrimas ir natūralus vystymasis – yra atimta iš kalbėtojų. REDA yra forumas, kuriame kviečiame susigrąžinti savo kalbą ir permąstyti vertybinius kontrolės orientyrus,” – REDOS kuratorė, leidyklos LAPAS vadovė Ūla Ambrasaitė.
Pranešėjai
Pranešimas. Standartinė kalba, norma ir kiti „baubai“.
Žmonių bendrabūvis konstruoja kolektyvinę sąmonę – kolektyve ima rastis tam tikros taisyklės, nuostatos, papročiai, kuriasi ir bendra kalbos sistema. Atsiranda normos, kurių žmonės ima laikytis. Bendrabūviui išsiplėtus iki valstybės, normos tampa bendros visiems, gyvenantiems toje valstybėje, atsiranda institucijos, kurios tas normas kuria ir prižiūri. Taigi, kalbos normos yra lygiai tokios pat, kaip ir kitos, mums įprastos, kurių laikomės net nesusimąstydami. Šiandien visi, tiesą sakant, viešai kalbame standartine kalba, kodėl į kalbines normas reaguojame taip audringai? Gal todėl, kad iki standartinės kalbos ėjome ilgai ir labai duobėtu keliu, kad kažkuriuo metu pametėme tarpukariu puikiai suformuluotus norminimo principus ir bandėme normą įdiegti baime, o atgavę Nepriklausomybę, dar ilgokai nežinojome, kaip elgtis su laisve, kaip ji turi reikštis kalboje?
Manau, kad laiko nutekėjo tikrai daug, metas ir įsivertinti norminimo principus, ir padaryti normų reviziją. Negali žmogus bijoti kalbėti savo gimtąja kalba. Tik turime atskirti, kur kalbame, kam kalbame, ką kalbame, – kaip sako Naglis Kardelis, kur tinka natūra, o kur kultūra.
Pranešimas. Susvetimėjimas su kalba: tarp kalbėtojo ir kalbos – kalbininkas?
Dėl ilgametės griežtos kalbos norminimo politikos, ypač nuo 1990-inių, kalbininko figūra visuomenėje yra įgavusi neigiamų bruožų. Kalbininko sprendimu iki 2019 m. būdavo galima bausti visuomenę už kalbos klaidas, kalbininko baimė dešimtmečius buvo tapusi mūsų santykio su savo gimtąja kalba dalimi. Atidavę kalbininkui teisę spręsti, kurie žodžiai „vartotini“, o kurių vartoti „negalima“, pripažįstame, kad jis geriau žino, kaip mums kalbėti, o kol kalbininkas stovi tarp kalbos ir kalbėtojo, randasi dalies visuomenės susvetimėjimas su savo gimtąja kalba ir kalbėtojo santykis su kalba eižėja.
Tiesa, kalbos norminimo politika jau gerą dešimtmetį liberalėja, atsisakyta baudų, kalbininko įvaizdis keičiasi, bet, mano manymu, kaip tik dabar ir yra geras laikas susvetimėjimo su gimtąja kalba sąvokai apsvarstyti. Kas kuria mūsų santykį su savo gimtąja kalba? Nuo ko priklauso motyvacija, kuria kalba skaitome?
Nuotraukos autorė Guoda Taraškevičiūtė.
Pranešimas. Laisvėjančios kalbos normos: principai ir vertybės.
Norminti kalbą svarbu ir vertinga tam, kad turėtume pavyzdinį, prestižinį kalbos lygmenį, kokį turi visos aukštą kultūros lygį pasiekusios tautos.
Norminamas kalbos sluoksnis neturi būti sustingusi duotybė, todėl jis kinta, vystosi, o pastarąjį dešimtmetį pakito ir paties norminimo principai, vis labiau orientuojantis į realią vartoseną. Turėtų būti atsižvelgiama į skirtingus funkcinius kalbos stilius, tinkamus skirtingoms kalbos vartojimo sritims. Pavyzdinį kalbos lygmenį tinkamiausia vadinti standartine kalba, ir yra diskutuotina, kokias vartosenos sritis ji apima ar turi apimti.
Nuotraukos autorius Regimantas Tamošaitis.
Pranešimas. Ką čia padarius, kad nenumirus? Apie vieną nepelnytai smerkiamą lietuvių kalbos tikslo konstrukciją
Pranešimas skirtas tikslo konstrukcijai su būtojo laiko padalyviu (pvz., „kad suradus“). Ji kalbos kultūros vadovėliuose smerkiama, panašiai kaip ir konstrukcija su bendratimi (pvz., „kad surasti“), kuri įtariama esanti svetimos kilmės. Parodysiu, kad padalyvio tikslo konstrukcija yra autentiškai lietuviška, ir paaiškinsiu jos kilmę. Jos išstūmimas iš bendrinės kalbos niekuo nemotyvuotas, todėl verta svarstyti jos reabilitaciją. Beje, ir bendraties konstrukcijos atveju svetimą kilmę sunku būtų įrodyti. Ir vienu, ir kitu atveju verta pasvarstyti, kuo galėtų remtis vertinimas iš norminamosios perspektyvos.
Pranešimas. Literatūros kūrinio redagavimas: atvejų lyginamasis tyrimas Lietuvos, Lenkijos ir Prancūzijos leidyboje
Septynių grožinės literatūros kūrinių autorė ir menotyros mokslų daktarė Kristina Sabaliauskaitė kalbanti lenkų, prancūzų ir anglų kalbomis, dalyvavo redaguojant prestižinių užsienio leidyklų leidžiamus savo kūrinius: „Wydawnictwo literackie“ išleido 5 jos knygas, „Gallimard Editions de la Table Ronde“ – 2 knygas. Šią patirtį ji lygins su lietuviškąja redagavimo mokykla. Pranešime bus aptariamos ir bendrosios grožinės literatūros bei publicistikos redagavimo tendencijos, kalbos ir turinio redagavimas.
Nuotraukos autorius Paulius Gasiūnas.
Pranešimas. Kalbos politika ir / ar apolitika
Vadinant kalbą gimtąja, ji laikoma sava, savastinga ja kalbantiems asmenims. Ar jos paskelbimas valstybine reiškia, kad ji nusavinama, nacionalizuojama, kad jos viešą vartojimą gali reglamentuoti ir prižiūrėti valstybės institucijos? Ar šitaip nepažeidžiama prigimtinė žmogaus teisė?
Kalba neįmanoma be normų, tačiau kyla esminis klausimas apie šios normos prigimtį – ar tai deskripcijos, kalbos realios vartosenos tyrimo, kalbos mokslo, ar preskripcijos, paliepimo ją vartoti tam tikru būdu ir reguliavimo dalykas?
Pranešimas | pokalbis. Kalba kaip upė: kai anglicizmai teka per VLKK užtvankas
Ievos Koncevičiūtės pranešimas – apie gyvenimą globaliame kontekste, kurio neatsiejama dalis yra anglų kalba, autentiškai ir natūraliai iki mūsų atėjusi globalizuoto pasaulio dalis. Ją ne visada galime efektyviai versti į lietuvių kalbą, rodos, nepamesdami visų subtilybių, reikšminių dalių, konotacijų. Lietuviai, vejantys kolegas Londono Sityje, neišvengiamai catchina globalios kalbos pajautą, žodyną. Kalba yra kaip upė – visada buvo įtakų. Jas galima tvenkti, bet įtakos persilieja per kraštus. Tai lietuvių kalboje vyksta ir su anglicizmais. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) siūlomi naujadarai neretai tampa didesne svetimybe nei natūraliai į kalbą ateinantys angliški žodžiai. Kalbos reguliavimas, on the other hand, pavojingai priartėja prie smerkimo dėl to, kad tapome globalūs. Ieva kvies permąstyti įtampą tarp kalbos tyrumo siekio ir noro būti pasauliniame unicornų naratyve – kaip ši įtampa atsispindi kalbos dinamikose.
Pranešimas. Mano VLKK ataskaita
Apžvelgsiu pastarųjų kelerių metų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) darbus. Galbūt pavyks įvardinti, ko ši institucija nedavė kalbai. Tačiau pagrindinis šnekos tikslas – parodyti, kad kalba yra pigiausias būdas linksmintis.
Diskusijų dalyviai
11:15–12:15 | Panelinė diskusija. Kam priklauso pavardė – žmogui ar valstybei?
Prieš du dešimtmečius įteisintos nepriesaginės moterų pavardės (pvz., Kazlauskė) tuo metu kėlė kai kurių visuomenės grupių nepasitenkinimą, tačiau dabar tai viena iš įprastų pasirinkimo galimybių. Po ilgų teismo procesų prieš porą metų iškovota, kad Lietuvos Respublikos piliečių pasuose nelietuviškos kilmės pavardėse galima rašyti raides q, w ir x. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai dėl moterų pavardžių su galūne -a. Taigi kam Lietuvoje priklauso pavardė – žmogui ar valstybei? Atsakymo į šį klausimą ieškosime su politikais, kalbininkais ir žmogaus teisių gynėjais.
14:30–15:30 | Panelinė diskusija. Kiek kalbos demokratijos iš tiesų toleruojame?
Šiandien rašytojams vis dar tenka ginti savo kalbą ir teisę ją naudoti taip, kaip jiems atrodo reikalinga. Tačiau kalbos norminimo institucijos ir redaktoriai deklaruoja, kad kalbos demokratijos yra pakankamai, niekas nieko nebaudžia, o VLKK patarimai yra tik patariamojo pobūdžio. Kaip yra iš tikrųjų? Kur slypi nesusikalbėjimas? Ko rašytojai nori iš redaktorių, ir ko redaktoriai – iš rašytojų?
Programa
9:00–9:20
Forumo REDA atidarymas ir kuratorių žodis
I dalis
KOKIOMIS VERTYBĖMIS REMIANTIS ŠIANDIEN NORMINAMA LIETUVIŲ KALBA?
9:20–9:40
prof. dr. Irena Smetonienė, kalbininkė.
Pranešimas. Standartinė kalba, norma ir kiti „baubai“
9:45–10:00
Aira Niauronytė, redaktorė, leidybos projektų vadovė.
Pranešimas. Susvetimėjimas su kalba: tarp kalbėtojo ir kalbos – kalbininkas?
10:05–10:25
Laimantas Jonušys, vertėjas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) narys.
Pranešimas. Laisvėjančios kalbos normos: principai ir vertybės
10:30–10:50
išskirtinis profesorius, habil. dr. Axel Holvoet, kalbininkas.
Pranešimas. Ką čia padarius, kad nenumirus? Apie vieną nepelnytai smerkiamą lietuvių kalbos tikslo konstrukciją
11:00–11:15
Kavos pertrauka
11:15–12:15
Panelinė diskusija. Kam priklauso pavardė – žmogui ar valstybei?
Dalyvauja: Seimo narė Ieva Pakarklytė, kalbininkė dr. Rita Miliūnaitė, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, kalbininkas doc. dr. Vidas Valskys, lyčių studijų tyrėja dr. Ieva Bisigirskaitė, vardyno tyrėjas, kalbininkas dr. Darius Ivoška. Moderuoja Aira Niauronytė
12:30–13:30
Pietų pertrauka
II dalis
KŪRĖJAI IR KALBA
13:30–14:00
dr. Kristina Sabaliauskaitė, rašytoja.
Pranešimas. Literatūros kūrinio redagavimas: atvejų lyginamasis tyrimas Lietuvos, Lenkijos ir Prancūzijos leidyboje
14:00–14:30
prof. habil. dr. Arūnas Sverdiolas, filosofas.
Pranešimas. Kalbos politika ir / ar apolitika
14:30–15:30
Panelinė diskusija. Kiek kalbos demokratijos iš tiesų toleruojame?
Dalyvauja filosofas, prof. habil. dr. Arūnas Sverdiolas, rašytojai Gabija Grušaitė, Andrius Jakučiūnas, redaktorius ir vertėjas Paulius Garbačiauskas, redaktorė Asta Bučienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė. Moderuoja Ūla Ambrasaitė
15:30–15:45
Kavos pertrauka
III dalis
KALBOS AVANGARDAS
15:45–16:05
Ieva Koncevičiūtė, komunikacijos agentūros „Think Twice“ įkūrėja, kolumnistė.
Pranešimas | pokalbis. Kalba kaip upė: kai anglicizmai teka per VLKK užtvankas
16:05–16:15
Domas Raibys, komikas.
Pranešimas. Mano VLKK ataskaita
16:15–18:00
Pokalbiai